Miglose

_bly_kęs męnuo _viečia Tarp pavirtusių medžių Nutiesdamas man kelia Į tamsos i_minties lobyną Pulkai _ik_nosparnių Lydi mane mano kelyje Ir nakties vaikai gieda Jį _lovinančius himnus A_ žengiu už realybės Su tūkstančiu prakeiksmų manyje Palikęs tai, kas vadinama kūnu Lyg _altas rūkas Sklendžiu nakties tyloje Su vėju Dvelkiančiu kapų vėsa Į piktų burtų slėnį Prie _altinio tryk_tančio Juoda galios srove Mano tamsiausi tro_kimai Bus patenkinti Ir pikčiausi prakeiksmai Paleisti kaip nuodingos strėlės Kupinas bedievystės a_ semsiu Kerų _altionio i_mintį Jausdamas duodamą galią to Kuris sėdiū blogio soste A_ tas, kurio _irdyje Dega juodoji liepsna Kurio burtų kardas Kertą mirtiną smūgį Mano kelias į burtų slėnį Į tamsos i_minties lobyną