O galingasis Tamsos Valdove,
Kuris savo galybei neturi vardo.
Šaltas, tamsus ir nešantis mirtį,
Kviesk savo tarnus, kad atliktų savo pareigą.
Vaitojantis Šiaurės vėjas,
Naktis beribė ir juoda.
Tik Ugnį skleidžia mano Kardas
Ir kviečia magiškas jėgas.
Gyvatės apraizgo nuogą kūną,
Čiulpia paskutines gyvybės sultis.
Amžinu miegu užmiega tie
Ant kurių krito Pikulio prakeikimas.
O tu ateik, Tamsos Valdove,
Apgaubtas savo paslaptim,
Nunešk mane į savo Gelmę
Kur liksiu vienas su Mirtim.
Krintantys lapai Nebūties
Susilieja su miško garsais.
Žvaigždės užgeso
Nujausdamos mirtį.
Pelėdos riksmas tamsiam miške,
Nurimsta vėjas.
Tyla ir skausmas...
Viskas jau baigėsi...